VISI VIENIŠI ŽMONĖS

Nejaugi aš, Uršulė Labutytė, taip lengvai pasiduosiu? Ta, kuri, netyčia ištrynusi kursinį darbą, naują parašė per dvi paras? Ta, kuri, gėdingai pamesta ilgamečio vaikino, už pakarpos ištraukė save iš duobės ir grįžo į gimtąjį miestą kurti gyvenimo nuo nulio? Ne, šita Uršulė Labutytė nepasiduoda.

Nutrūkus ilgalaikiams santykiams, Uršulė grįžta gyventi į gimtąją Klaipėdą. Čia, būdama arčiau tėvų ir sesers Austėjos, ji tikisi iš naujo susikurti gyvenimą ir save. Labiausiai trokšta ramybės: dienomis dirbti mėgstamą darbą Karalienės Luizės bibliotekoje, vakarais jaukiai įsitaisiusi skaityti knygas. Tačiau Uršulę nejučia įtraukia gyvenimo karuselė: darbo reikalai, naujos pažintys, rūpesčiai dėl sesers ir dukterėčios, netikėtai gautas kvietimas į vestuves, kuriose dalyvaus ir jos eks.

Vis dėlto, kad ir kokia yra užsiėmusi, Uršulės neapleidžia vienišumo jausmas ir liūdesys dėl nutrūkusių santykių. Bandymai užpildyti atsivėrusią tuštumą išmokys ją kitaip pažvelgti į save, praeitį ir meilę.